Translate

2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

Ruduo

Šiais metais ruduo į mūsų kraštus neskuba, saulė vis palepina, gali net išeit į lauką pasišildyti. Kažkodėl kartais būna lauke šilčiau nei namuose... O lietaus kaip nėra taip nėra.. (ei, lietau, kur tu! mūsų kraštuose grybai nedygsta!)
Bet aš rudeniui šiemet pasiruošus, netgi labiau pasiruošus, nei bet kurį ankstesnį rudenį. Žinoma todėl, kad turiu puikius veltinukus - batelius. Nieko  keisto, veliu jau šešti metai, o pirmuosius batus, skirtus nešioti lauke, susikurpiau tik dabar. Ne visada batsiuvys be batų, tik tam batsiuviui labai ilgai ruoštis reikia, kad sau susiveltų. Su šiais bateliais lauke tikrai labai šilta, net vaikštant nesmarkiam lietui lyjant, nebraidant per balas, nesušlampu kojų. Per šlapia žolę vaikščiojau - rinkau obuolius - ir nieko, kojos sausos. Kolkas mano išbandymus atlaikė. Žinoma, jie velti iš ypatingos naminės, nedažytos vilnos. Turbūt todėl šios vilnos veltinis taip puikiai įrodo savo neprilygstamas savybes: šildyti, kvėpuoti ir atstumti drėgmę.
Žinoma, po truputi ruošiuosi ir žiemai. Taigi, pristatau savo išlipdytus naujuosius batelius bei veltinius, kurie tikiuosi, patiks ir mano veltinio mylėtojams!






2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Varlės ir viena karalienė

Vasara jau baigėsi, bet šiltas, saulėtas rugsėjis vis dar neleidžia pamiršti praėjusių dienų. Atrodo kad tie lietūs taip ir neateis.
O varlės megsta lietų. Tiesa, vasarišką ir šiltą. Šių žaliųjų armija ištvėrė ir vandenį, ir muilą, ir spaudimą.. Ir gavosi vat va tokios. Žalios, vienodos, su šypsenom, o viena su karūna!

Vasara vestuvių, mergvakarių metas. Šį kartą mergaitės savo šventei sugalvojo pasipuošti sagėmis - varlėmis. Viena vienintelė su karūna atiteko to vakaro svarbiausiajai, gražiausiajai, beveik jaunajai. Nežinau, kas ką bučiavo, į ką tos varlos pavirto, bet buvo visai smagu. Ir gamint, ir, tikiuosi, pasipuošt.

O čia keletas varlių gaminimo ir rikiavimo momentų: