Žiemos pabaigos juodieji juodučiai
Baigiantis vasariui išgirdau du labai konkrečius norus - suvelti juodus batus ir juodą paltą.Pirma mintis buvo atkalbėt abi mano drauges, kad nenorėtų juodos spalvos, visaip bandžiau įtikinėt, kad matysis pūkeliai ir plaukeliai, nešiosis ne taip kaip reikia ir taip toliau ir panašiai. Mano Norėtojos buvo neperkalbamos (visa laimė), tad teko man nusileisti ir ieškot tam tinkančios vilnos.
Juoda spalva - negalinti tapti nebemadinga klasika, tikra teisybė. Dailiosios, elegantiškosios užsakovės veltiniui suteikė dar vieną galimybę pateisinti savo visapusiškumą. Pasirodo, vis daugiau moterų (ir vyrų, žinoma) supranta, kad iš vilnos galima suvelti ne tik batus po pusnis braidyt.
Juodos spalvos vilnas gana greitai radau, iščiupinėjau ir išmylavau, labai knietėjo pradėti darbą.
Paltas jau suveltas, tačiau dar nepozavo - tad ir nuotraukų nėra. (Tikrai bus.. labai tikiuosi - senamiesčio fone)
O auliniai puikiai papozavo ant užšaliusio tvenkinuko ledo prie miško. Vienas malonumas buvo fotografuot šiuos gražuolius.
Visiškai juodi, tačiau labai įdomūs, puošti klostėm, šilko ir viskozės gijom. Pėdos forma daili, nemasyvi, o blauzda akcentuota, optiškai išdidinta, tačiau elegantiška. Padas guminis, plonas, patogus ir lengvas.
